- spusterėti
- spùsterėti, -ėja (-ia NdŽ), -ėjo Kp 1. M, Rtr, Š, KŽ žr. spustelėti 1: Spùsterėk su pentinais arklį J. Spusterėj žirgą – paukščiu paleido J.Jan. Dar kartą spusterėjęs Kolomanui ranką išėjo Ašb. 2. tr. prk. staigiai smarkiau suimti, paveikti: Liga, skausmas spùsterėjo širdį biškelaitį, ir mirė senis J.
Dictionary of the Lithuanian Language.